Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 200 967 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 200 tūkstančių straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.

Savaitės straipsnis

Kunigiškių pradinė mokykla

Kunigiškių pradinė mokykla – buvusi pradinė mokykla Kunigiškių I kaime, Svėdasų seniūnijoje, Anykščių rajone. Mokyklos pastatas stūkso prie pagrindinės kaimo gatvės, netoli kelio  1233  KraštaiVaitkūnai .

Mokykla yra vietinės reikšmės paminklas, nuo 1993 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą. Mokyklos pastate įkurtas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kuriuo rūpinasi Anykščių rajono savivaldybė ir Svėdasų seniūnija. Nuo 1992 m. muziejaus vedėju dirba Vytautas Bagdonas.

Kunigiškių pradžios mokykla buvo pastatyta dar carizmo metais, po 1863 m. Mokytis čia susirinkdavo iš aplinkinių vietovių iki šimto ir daugiau vaikų. Šioje mokykloje 1879-1881 m. mokėsi rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, 1886-1890 m. – dailininkas Kajetonas Sklėrius. Pradžios mokslus vaikystėje čia išėjo inžinierius Povilas Sklėrius, chemikas Feliksas Staniulis, miškininkas Algirdas Matulionis, išeivijos rašytoja Elena Nakaitė-Arbačiauskienė (slapyv. Alė Rūta) ir daug kitų žmonių.

Kunigiškių pradinė mokykla veikė nuo 1913 m. joje 19131915 m. dirbo mokytojas Julijonas Greimas (1882–1942). Po Pirmojo pasaulinio karo mokykla vėl buvo atidaryta. 1918 m. rugpjūtį J. Greimas su šeima grįžo iš Rusijos ir 1918–1919 m. vėl dirbo Kunigiškių mokykloje mokytoju ir pirmuoju šios mokyklos vedėju. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojų šeimoms, tad Greimų šeima čia ir apsigyveno. Jo šeimoje Kunigiškiuose augo sūnus Algirdas Julius Greimas (1917–1992) – būsimasis pasaulinio garso lingvistas, semiotikos mokslo kūrėjas. 1919–1920 m. mokykla jau buvo įsikūrusi Švietimo ministerijai priklausiusiose patalpose, veikė I–III skyriai. 19211929 m. mokyklos vedėju dirbo mokytojas Antanas Pliupelis, palaikęs glaudžius mokyklos ryšius su kanauninku J. Tumu-Vaižgantu. 19221923 m. mokykloje pradėjo veikti jau 4 skyriai.

Daugiau…


Naujienos

sausio 27 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija


Savaitės iniciatyva

Stilizuota beždžionės figūra. Maria Reiche nuotrauka iš lėktuvo, 1953.

Naskos piešiniai arba Naskos linijos yra didžiuliai geoglifai (piešiniai ant žemės) Naskos dykumoje, Peru. Manoma, kad jie buvo sukurti Naskos kultūros žmonių tarp 200 m. pr. m. e. ir 600 m. e. Aptikta šimtai stilizuotų figūrų. Kadangi daugumą Naskos piešinių, kaip vientisus kompleksus, įmanoma atpažinti tik iš oro, jie tapo daugybės neatsakytų klausimų ir kontroversiškų teorijų šaltiniu.

Pirmasis apie kelias figūras, kurias galima stebėti ir nepakilus į orą, 1547 m. užsiminė konkistadorų metraštininkas Pedro de Cieza de León. Vėliau linijos buvo pastebėtos tik XX amžiaus III deš., kai virš dykumos pradėjo skraidyti lėktuvai. Pirmasis mokslininkas, aprašęs Naskos piešinius 1927 m., buvo Toribio Mejia Xespe, Peru gydytojas ir antropologas.

Sistemingas mokslinis figūrų tyrinėjimas buvo pradėtas vadovaujant Paul Kosok ir Maria Reiche. Reiche piešinių tyrinėjimus pradėjo 1946 ir iki pat savo mirties 1998 metais kovojo už piešinių apsaugojimą. Jos dėka 1995 metais Naskos piešiniai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Naskos piešinius sudaro šimtai detalių: nuo paprasčiausių linijų iki sudėtingų geometrinių formų bei piešinių: beždžionių, kolibrių, driežų, vorų, lamų, žuvų, ryklių arba orkų. Didžiausių figūrų skersmuo siekia 200 m. Figūros sudarytos pašalinus nuo žemės paviršiaus rausvus akmenis ir taip atidengiant šviesų paviršių. Naskos dykumai būdingas labai sausringas, pastovus klimatas, o regionas yra retai apgyvendintas, todėl piešiniai išliko iki šių dienų.

Nėra sutariama dėl Naskos linijų paskirties. Viena iš teorijų skelbia, kad Naskos kultūros žmonės piešinius darė dievams, žvelgiantiems iš dangaus. Vėliau pastebėta, kad dalis linijų žymi astronominius reiškinius (pvz., lygiadienius) ir galėjo būti naudojamos kaip observatorija. Johan Reinhard paskelbė teoriją, kad Naskos linijos tai šventi keliai, o piešiniai - tai skirtingų apeigų dievams vietos.

Apie Naskos linijų paskirtį taip pat sukurta ne viena egzotiška teorija: pavyzdžiui, kad tai aerodromai ir maginiai ženklai skirti ateiviams, kuriuos Naskos žmonės laikė dievais. Taip pat teigiama, kad Naskos žmonės negalėję sukurti tokių piešinių, nematydami rezultatų, todėl jie turėję išvystę skaidymo technologijas (Jim Woodmann šią teoriją bandė įrodyti iš vietinių medžiagų pasigaminęs oro balioną ir juo pakilęs virš dykumos).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra UNESCO pasaulio paveldo objektai Amerikoje.

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga


Kalba